BLOGas.lt
Pigūs skrydžiai
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

tie mielieji protiniai dantys….

Prieš porą savaičių nutiko tai, ko aš labiausiai nekenčiu. Man pradėjo skaudėti dantį. Ir stipriai. Taip stipriai, kad vos galėjau prakalbėti. Ir ne, žmonės, tai ne prastos dantų higienos pasekmė. OOOO ne….man skaudėjo protinį dantį (tiksliau danteną pro kurią jis kalėsi) arba kitaip žinoma mano galvoje kaip – little fucking bitch. Ir štai pristatau žavią istoriją apie mano dantį.

1 diena.

Pradeda skaudėti little fucking bitch. Mano genialios smegenys sumąsto, kad šiaip sujautrėjo dantis ir užteks pavalyt su dantų šepetuku. Šiaip tai nėra blogas pasirinkimas – šepetėlis masažuoja dantenas, ši atsipalaiduoja, skausmas sumažėja. Bet neeee mano genialumas pasireiškė tuo, kad vietoj ramiai ir švelniai pavalyčiau aš skubiai ir grubiai pavaliau. Skausmas patrigubėjo. Šiuo metu vos nelipau sienomis kaip skaudėjo. Laimei tada susivokiau, kad reikia švelnumo mano little fucking bitch. Skausmas kaip ir praėjo – liko maudimas. Pakenčiama. Nueinu miegot.

2 diena

Prabundu anksti. Dantį maudžia, bet kentėt galima. Na šepetėlis nuo manęs visą dieną neatsiskyrė. Į vakarą skausmas sustiprėjo, bet ištvėriau. Tik jau žandą pradėjo skaudėt, nes šiek tiek nutrynė šepetėlio galvutė. Na, nieko. Radau internete, kad kažkam per penkias dienas praėjo skausmas. Atsirado viltis. Taip pat kažkur interneto platybėse mačiau kad guma padeda. Tiesa. Ir skanu ir gerai.

3 diena.

Prabundu 5 ryto. Skausmas siaubingas. Šepetėlis tik vos vos padeda. Per 5 minutes išmasažuoju pakankamai, kad liktu tik maudimas. Galvoju – ech, viskas bus gerai. Dar truputi numigsiu ir bus viskas gerai. Bet neeeee po 15 minučių skausmas grįžta. Ir jau labiau keliasi į žandikaulį. Anksčiau ir jį skaudėdavo, bet ne taip stipriai. Na, nueinu prie PC, mėginu žiūrėt How I met Your Mother, bet nebegaliu ištverti. Nusprendžiu paieškot googlėj kaip padėti mano little fucking bitch. Vanduo su druska. Su baime pamėginau – druska kažkodėl nepasitikėjau. Ir laimei kažkiek padėjo. Praskalauji, ji dezenfekuoja burna, apžudo bakterijas ir jau kaip ir galima gyventi. Po 5 minučių vėl įskausta, bet kai skalauji beveik ne, tad žiūrėjau pro pirštus į šį trūkumą. Kaip tik šią diena pastebėjau, kad mažiau skauda kai laikai šalto vandens burnoje. 30 skeundžių palaimos ir vėl skausmas. Kadangi druska mažiau padėdavo jau į vakarą tai vandenį laikiau burnoje beveik nuolatos. Atrodžiau tikrai keistai. Tada sekė didesnis googlės naršymas. Ir ko tik neradau. Tad štai ką išmėginau:

Degtinė. Taip, degtinė. Nepadeda. Tikrai ne. Skausmas tik šiek tiek pastiprėjo.

Česnako gabaliukas. Nepadėjo.

Vanilino ekstraktas. Nepadėjo. Tik kvepėjo skaniai, o skonis baisus.

Ledas (ne valgomasis žinoma :)). Padeda, nes atšaldo tą vietą, tačiau man labiau patiko truputi jau patirpęs – ne toks šaltas.

Arbatmedžių aliejus. Taip. Užtirpino tą vietą ir skausmo beveik nebeliko. Tik perštėjo žandą, nes kaip anksčiau minėta su šepetėliu šiek tiek nutryniau.

Su pastaruoju vaistu nuėjau miegot.

4 diena.

Pabudau jei neklystu apie 8. Skausmas yra, bet galima kentėt. Pasitepu dar aliejaus ir vėl šiek tiek nulūžtu. Na po poros valandų pabundu. Aliejus nebe taip padeda nors ir iš naujo uždėjau. Nusprendžiu grįžti prie pradmenų – šaltas vanduo. Praskalauju su druska ir vanduo burnoje. Ir taip kokias 4 valandas. Gal daugiau. Po to uždėjau aliejaus ir skausmas praėjo. Tačiau už poros minučių jau buvo padaryti pietūs. Šašlykai. Ir kokia aš būčiau lietuvė jei tokio maisto atsisakyčiau. Nusprendžiau švelniai išvalyti dantis. Neskaudėjo. Pavalgiau. Neskaudėjo. Na vos vos maudė, bet čia tuo metu nelaikiau skausmu. Likusią diena ramiai kramčiau gumą ir beveik nieko nejaučiau. Ir tada vakare skausmas grįžo. Skalavimas su vandeniu tik šiek tiek padėjo. Apie druską net nekalbu. Aliejus irgi prarado savo magišką galią. Vis dėlto užmigau kažkaip.

5 diena.

Nusprendžiu nebesikankinti, nes tą rytą jau niekas nebepadėjo ir važiuoju pas stomatologą. Skausmas žiaurokas. Nuvarau į vieną vietą, kad padarytų nuotrauka. Daug laukiančių žmonių tad tenka eit kitur. Einu į biblioteką prie kompiuterio, kad surasčiau vieno odontologo telefoną. Jis gali priimti mane tik 14 valandą. Laukti minimum 3 valandas. Kadangi aš buvau su mama (skausmas buvo tokio didumo, kad sunkiai kalbėjau) ji pasiūlė eiti į polikliniką. Prisiverčiau sutikti. Nuo vaikystės nemėgstu stomatologų poliklinikoje. Visa mano patirtis tenai – baisus skausmas, pasipūtę stomatologai, daug streso. Jau, kad sutikau ten eiti reiškia man labai skaudėjo. Nuvažiavom ten. Daktarė pasakė, kad viskas auga gerai, tiesiog pakentėk. Uždėjo vaistų, nuo kurių tik pakilo skausmas. Na bent jau išrašė siuntimą pas chirurgą. Su mama įsėdom į autobusą, per žioplumą į blogą ir ne į tą pusę porą stotelių pavažiavom. Išlipom. Kitas autobusas už pusvalandžio. Nusprendžiau nusipirkti vandens. Visą likusią dieną laikiau šį butelį prie žando. Šiek tiek geriau. Nusigaunam iki chirurgo. Ten man užmarino žandą ir prapjaustė danteną. Ji atlaisvėjo ir dantis nebeturėjo į ką taip remtis ir kelti skausmą. Dar porą valandų paskaudėjo, ir tada viskas baigėsi. Skausmas dingo. Vėl galėjau būti dalis funkcionuojančios visuomenė.

Ir išvada štai kokia žmonės – nesikankinkit. Nebent tik porai dienų jei taip nuoširdžiai tikit, kad skausmas tuoj praeis arba neskauda labai stipriai. :)

Rodyk draugams